- ragius
- 2 ràgius, -ė smob. (2), rãgius (2) NdŽ žr. 2 ragis: 1. Avinas ràgius antai guli dobilieno[je], o beragis laksto apie prūdą Jrb. 2. Vv, Jrb Nuo tokio ràgiaus (pasipūtusio turtuolio), žinoma, biednas žmogus nenupirks Skr. Nelįskit vaikai, prie jo – matot, koks ràgius Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.